Naujienos

   Labai gražus pasakojimas apie kelionę į Lenkiją. 1a klasės mokinė Enrika Vall turi rašytojos talentą! 
   „Penktadienį, spalio 19 dieną, mes visi susirinkome autobuse ir ryžomės atlaikyti vienuolikos valandų kelionę. Kai kuriems iš tiesų atrodė, jog kelionė prailgs ir kad norėsis namo! Po kelių valandų važiavimo pastebėjome, kad mes jau susidraugavome. Kai pajutau ryšį su kitais, net neabejojau, kad kelionė bus gera. Ir neklydau!
   Pirmoji vieta, kurią aplankėme, buvo Aušvico koncentracijos stovyklos muziejus. Vos įėjus į stovyklos teritoriją, buvo galima pajusti kraupią atmosferą. Ji privertė visus pagarbiai tylėti, todėl mąsliai klaidžiojome po muziejų. Niekas nenutuokė, jog bus tiek daug išsamių eksponatų! Sukrėtė eksponatas – nukirpti moterų plaukai, kurie buvo naudojami tekstilei gaminti. Muziejuje saugomi išlikę žmonių indai, drabužiai ir kiti buities daiktai. Kraupu buvo matyti dujų kameroje ant sienų išsaugotus įbrėžimus, likusius po žmonių bandymų išsigelbėti. Po ekskursijos likome susimąstę ir širdyje pajutę didelę holokausto dramą. 
   Po Aušvico pajudėjome Veličkų druskų kasyklos link. Čia mums visiems teko leistis apie 60 aukštų žemyn, į 130 metrų gylį! Daugelis leisdamiesi tikrai pastebėjo slėgio kaitą. Prieš tai niekada nesu pagalvojusi, kokie žmonės prieš daugelį metų buvo ištvermingi ir darbštūs: kad ir kiek laiko užtruko jiems visą kasyklą įrengti, jie užbaigė ją ir dabar tai yra vienas Lenkijos pasididžiavimų!
   Po kasyklos per lietų išskubėjome į Krokuvos viešbutį. Kai įsikūrėme, viešuoju Krokuvos transportu nusigavome iki miesto centro. Visi pasirinkome, kas su kuo klaidžios po Karalių miestą. Vieni keliavo į prekybos centrus, kiti valgė įvairiose užeigose, treti mėgavosi maloniu šurmuliu mieste ir jo atmosfera.
   Naktis viešbutyje tikriausiai atrodė tyli, bet iš tikrųjų mokiniai aktyviai leido laiką: lankė vieni kitus kambariuose, bendravo, juokavo ir vieni kitus vaišino naktiniais užkandžiais. Nors ir mažai mes miegojome, humoro jausmas septintą valandą ryte TIKRAI nebuvo išsekęs!
Buvo malonu prisidėti prie kelionės organizavimo ir girdėti vien teigiamus atsiliepimus apie ją. Žinoma, esame labai dėkingi savo tėvams, kad mumis pasitikėjo ir išleido į pažintinę kelionę, Neilo mamai Laimai Sviderskienei už malonią kompaniją, o mūsų auklėtojams – Kaziui Bagdonui ir Nikolajui Petunovui – už kantrybę ir priežiūrą. 
AČIŪ!“