Medžio raižinys (ksilografija) ir linoraižinys:
Mẽdžio raižinỹs, ksilogrãfija (ksilo… + graphō – rašau), iškiliaspaudės grafikos technika; seniausia ir viena labiausiai paplitusių. Raižinių klišės daromos iš išilginės minkšto arba skersinės kieto medžio lentos. Grafitu arba plunksnele sukurto piešinio linijos iš abiejų pusių išraižomos raižikliais. Išilginėje lentoje piešinio fonas kaltu išskaptuojamas, skersinėje – smulkiai išraižomas įvairiomis kryptimis. Išraižyta klišė tepama dažais ir prispaudus prie popieriaus lakšto gaunamas atspaudas. Raižiniams, sukurtiems išilginėje lentoje, būdinga juodų ir baltų dėmių kontrastai, apibendrintos formos, sodrios linijos, raižiniams, sukurtiems skersinėje lentoje, – sudėtingi štrichai, subtilūs niuansai, šešėliavimo kontrastai. Spalvoti medžio raižinio atspaudai kuriami dvejopai: įvairiomis spalvomis dažoma viena medžio lenta arba kiekvienai spalvai raižoma atskira.
Medžio raižinius pradėta kurti 6–7 a. Rytų šalyse; 8–9 a. Japonijoje, Kinijoje iliustruoti religiniai tekstai. Europoje medžio raižiniai atsirado 14 a. pabaigoje–15 a. pradžioje (iš pradžių medžio raižinio technika dekoruoti audiniai). Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje plito medžio raižinio technika sukurti (kai kada nuspalvinti) religiniai paveikslėliai (Kristaus Kančios, Švč. Mergelės Marijos, šventųjų gyvenimo siužetai), elementoriai, kalendoriai, kortos. 15 a. antroje pusėje spausdintas knygas imta puošti medžio raižinio ornamentais ir iliustracijomis. Prie knygų spaustuvių pradėta steigti raižymo dirbtuves. Medžio raižinių sukūrė A. Düreris, H. Baldungas, H. Holbeinas jaunesnysis, L. Cranachas (visi Vokietija), Lucas van Leydenas, J. Svartas (1500–60; abu Nyderlandai).
1516 Italijoje Ugo da Carpi išrado spalvotą medžio raižinį – chiaroscuro. 17–18 a. medžio raižinius nustelbė vario raižiniai ir kitos giliaspaudės grafikos technikos. Tuo metu susiklosčius medžio raižybos mokyklai ukijo-ė medžio raižinys suklestėjo Japonijoje. Iliustruotos knygos, kalendoriai, kurta arbatos namų ir teatro afišos, amatininkų dirbtuvių produkcijos katalogai ir kita, plėtota peizažas, portretas, buitinių siužetų kompozicijos, naudota daug kaligrafijos, poezijos. Kurti nespalvoti, ranka spalvinti arba nuo 2–3 lentų atspausti kelių spalvų medžio raižiniai (M. Ivasa, O. Masanobu), vėliau spalvų gausėjo (S. Harunobu, Kijonaga Torii, Utamaro). Medžio raižinio atgimimas Europoje prasidėjo 1790 anglų dailininkui T. Bewickui išradus skersinės medžio lentos raižymo būdą. 19 a. šia technika daugiausia kurta knygų grafika (G. Doré, Prancūzija, A. F. E. von Menzelis, Vokietija, E. Evansas, 1826–1905, W. Morrisas, abu Didžioji Britanija), tapybos paveikslėlių reprodukcijos. Medžio raižinį naudojo menininkai, ieškantys naujų dailės raiškos būdų (F. Vallottonas, Šveicarija, P. Gauguinas, Prancūzija, E. Munchas, Norvegija).
20 a. pradžioje medžio raižinio techniką Prancūzijoje pritaikė fovistai (A. Derainas, R. Dufy, H. Matisse’as, M. de Vlaminckas), Vokietijoje – Tilto (veikė 1905–13) ir Mėlynojo raitelio (veikė 1911–14) grupuočių nariai, Belgijos ekspresionistai (F. Masereelis). Maždaug iki 20 a. vidurio ir Europoje, ir Japonijoje menininkas tik nupiešdavo piešinį, kurį išraižydavo raižytojas. Žymesni 20 a. antros pusės kūrėjai: G. Baselitzas (Vokietija), M. Rothensteinas (1908–93, Didžioji Britanija), J. Dine’as, R. Lichtensteinas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos), F. Clemente (Italija).
Medžio raižinys Lietuvoje:
Lietuvoje medžio raižinys atsirado 16 amžiuje. Medžio raižinio iliustracijomis ir ornamentais puoštos pirmosios spausdintos knygos (P. Skorinos Apaštalas, 1525, M. Mažvydo Katekizmas 1547, Brastos Biblija, 1563). 1805 Vilniaus universitete įsteigus Grafikos katedrą, medžio raižinio technika kurta daugiau (V. Smakausko iliustracijos J. I. Kraszewskio knygai Vitolio rauda 1840, M. E. Andriolio iliustracijos A. Mickevičiaus poemai Ponas Tadas 1882 ir 1889). 19 a. medžio raižinio technika buvo būdinga liaudies grafikai, kurta daugiausia liaudies skulptūrai artimi religiniai siužetai. 20 a. medžio raižinio technika iliustruota daug knygų, sukurta estampų, ekslibrisų (P. Augius, M. Bulaka, V. Galdikas, R. V. Gibavičius, V. K. Jonynas, V. Jurkūnas vyresnysis, S. Krasauskas, A. Kučas, J. Kuzminskis, A. Pakeliūnas, V. Petravičius, T. Valius ir kiti).
Dažniausiai sutinkamos iškiliaspaudės grafikos technikos – medžio raižinys (kitaip – ksilografija) ir linoraižinys. Šios abi technikos ypatingos tuo, kad atspaudo spausdinamieji elementai, dažniausiai esantys vienoje plokštumoje, yra iškilesni už tarpus. Iškilesnės raižinio vietos tepamos dažais ir daromas atspaudas. Abiejų technikų galimybės skirtingos: linoraižiniuose - smulkesnės formos, o medžio raižiniuose - didesnės.
Dažniausiai sutinkamos iškiliaspaudės grafikos technikos – medžio raižinys (kitaip – ksilografija) ir linoraižinys. Šios abi technikos ypatingos tuo, kad atspaudo spausdinamieji elementai, dažniausiai esantys vienoje plokštumoje, yra iškilesni už tarpus. Iškilesnės raižinio vietos tepamos dažais ir daromas atspaudas. Abiejų technikų galimybės skirtingos: linoraižiniuose - smulkesnės formos, o medžio raižiniuose - didesnės. Linoraižinys leidžia perteikti smulkesnius, dekoratyvesnius, o medžio - grubesnius, ekspresyvesnius formų niuansus.
.png)
