Netikėtai balta diena pražydo, kai į mokyklą grįžo buvę jos mokiniai. Visai neseniai peržengę gimnazijos slenkstį, išskridę studijuoti į miestus, jie grįžo, kad galėtų mums padainuoti... Tai buvo stebuklas! O mokytoja Violeta sakė, kad sugrįžusiųjų dėka mes pasipuošėm savo širdis. Ir džiaugėsi tos širdys Gabija, dainuojančia ir itališkai skaitančia "Anykščių šilelį", Pauliumi, jautriai atlikusiu ariją iš miuziklo „Devynbėdžiai“, Livija, pristačiusia savo patirtį muzikiniame projekte. Merginos laiko muzikai nebeturi, bet gimnazijoje užgimęs polinkis į meną, širdyje šaltinėliu verda. O kad Paulius nebesimoko pas mus, supranti tik pasikeitusį balsą išgirdęs . Labai gera buvo susitikti. Taip ir džiaugėmės vieni kitiems dainas dovanodami...